Susitikdama su žmonėmis ir jų idėjomis pastebiu besikartojačius iššūkius su kuriais  susiduria kūrėjai. Vienam jų šiandiena noriu skirti išskirtinį dėmėsį, kad kurti kiekvienam mūsų būtų lengviau.

Nepriklausomai maža ar didelė idėja, verslui ar asmeniniam projektui, ganėtinai dažnai iš tiesų užstringame ties kuriamo produkto FORMA. Subtiliau pasižiūrėjus – jos užčiuopimas daugeliui mūsų sužadina smalsumą ir gerą jausmą. Jausmo neišsineši (neapčiuopiamas jis kitaip, negu jautimu), todėl kabinamės į formą, skirdami visą dėmesį jai – jos keitimui, tobulinimui, ieškojimui. (gal ir pasąmoningi, bet kažkiek medžiodami tą gerąjį “atradimo” jausmą).

“Masažuoti” formą idomu, bet kai stringame, visad vertinga atsitraukti nuo formos ir pasižiūrėti į platesnį kontekstą.

Jeigu pasižiūrėti į procesą per produkto vystymo ciklą, kur 1) brainstormas, 2) pasirinkimas  3) dizainas 4) testavimas 5) paleidimas į gyvenimą – užstringame dažniausiai ties 3 žingsniu, kai pirmieji du dar NĖRA padaryti. Dar kitaip žiūrint, statomas gražus dangoraižis, neįsigilinus ir neįtvirtinus pamatų. Teoriškai šitame procese kai kuriose žingsniuose galime užtrukti ilgiau, kitus pralekiame greičiau, kažkuriuos vėl ir vėl kartojame, bet SĖKMĖ priklauso nuo kiekvieno žingsnio užbaigtumo ir nuoseklumo ir šiame procese juos BŪTINA DARYTI IŠ EILĖS.

Pasižiūrėjus į daugelio produktų vystymo dinamiką, akivaizdu, kad dažnai, mes neatliekame brainstormo iki galo ir nuskubame dizaininti savo produkto. Kodėl ? – kurį laiką galvojau sau. Darau drąsią prielaidą, bet manau, kad brainstormą daugelis suvokia kaip tiesiog visų minčių iškalbėjimą. Bet produkto vystymo etape šio etapo centre yra VARTOTOJO PROBLEMA. Ne tiesiog forma, spalva ar “fun” elementai. Jie taip pat gali kilti, bet kol neišsigryniname kokią problemą mes iš esmės viena ar kita idėja norime spręsti, tol plaukiame atviram vandenyne, be žemėlapio, be krypties. Gal pasiseks.

Kryptis į sėkmę – yra problema: vartotojų problema – žmogaus problema. Ne kažkokių “jų”, bet lygiai taip pat mano. Dažnai į problemą pasižiūrime atsainiai, per projekciją, neišjausdami jos iki galo, TIKROS, ne išmoktos. NUSKUBAME prie “jų” apibrėžimo. Bet tik kartojimo ar žinojimo bendros problemos nepakanka,  ji turi būti įžeminta, ji turi būti suvokiama ir atpažįstama kūrėjui. Jeigu apsistosime tik ties problema, kurią “žino” visi, projektą kurti bus daug sudėtingiau.

Autentiškumas būtinas nuo pat pirmų žingsnių, norint priartėti prie vertę kuriančių sumanymų, kurie tampa švyturiu, ieškomu ir atpažįstamu iš toli. Tik autentiški mes pažeidžiami. Todėl nuolat lieka rinktis: pažinti  iš esmės ar žongliruoti tuo, ką žino visi, saugiai.