Ar karantinas reiškia pabaigą jūsų verslui, o gal anksčiau nesugalvotų pokyčių pradžią? Šiandieninė situacija nauja mums visiems. Dalinuosi keliomis įžvalgomis, kurios kyla stebint tai kas vyksta aplinkui verslo pasaulyje.

Galvojant bendrai apie pasikeitusį informacijos vaidmenį – be viruso pandemijos, mes turime ir infopandemiją. Vienoje pusėje daug informacijos, kitoje – didelė nežinia. Ir iki krizė daugelis mūsų buvo įpratę problemą spręsti susirinkdami informaciją iš aplinkui, šiandiena panašu šitas įveikos mechanizmas nebeveikia. Informacijos daug, daug įdomios, o nežinia tik didėja. Pilna jausmų. Ir tuos jaumus šiandiena nebeišeina atitolinti/atidėti, juos lieka išjausti ir priimti. Tik priėmę visą pokytį (ne laukdami ateities, ne ieškodami dar daugiau informacijos ir pan), mes gebėsime persiorientuoti ir kurti naujus sprendimus.

Antra vertus, įdomus dalykas tas, kad maža apimtimi tokia krizė verslui nėra nauja. Ji kažkuria prasme nuolat ištinka verslus, priversdama juos arba keistis, arba išnykti iš žemėlapio. Prisiminkime telefono knygą, netgi CD ar interneto kabelį, kuriems naujesniuose kompiuteriuose nebėra vietos. Šiandiena toks pokytis užgriuvo plačiau. Pats pokytis NĖRA unikalus, tik daugeliu atveju šiuo kartu nešvengiamas. Persiorientuoti į žmonių poreikius ir spręsti jų problemas bus „būtina“ ir mums visiems tai atneš dar daugiau vertės – ir asmeniškai, ir socialiniam kontekste, ir aplinkai.

Trečia – Persiorientavimas prasideda galvose. Karantinuotam verslui keisti reikia ne aplinką , o savo požiūrį – sektoriaus „neprikelsi“ , bet gali atrasti naujus būdus kaip prisitaikyti naujoje realybėje. Savo įsitikinimų peržiūrėjimas gali būti reikmingu lūžio tašku persiorientuojant ar keliant savo verslą į naują etapą.

Kaip? – Persiorientuoti padeda grįžimas į misiją. Retas „mažesnis“ verslas turi strategiją. O kiek tenka susidurti su įvairiausiom kompanijom, neretai ir turintys misiją tik slepiasi po labai bendrinėmis formuluotėmis, kurios tiktų visoms kompanijoms. Ir tai nereiškia kad dabar reikia pulti ir kurti strategiją. Bet savo misiją suprasti būtina. Ji leis atsitraukti nuo formos (kuri daugeliu atveju ir bus išsikvėpusi), ir pasižiūrėti į situaciją naujai. Kokia jūsų misija? Dar paprasčiau šitas klausimas skamba taip – dėl ko jums šitame pasaulyje skauda ir ką jūs norėtumėte jame keisti. Matau iš ne vieno jau į save pasižiūrėjusio ir naujas galimybes atradusio – čia yra išeitis, kad ir kokia kebli situacija bebūtų (pvz turizmo sektorius).

Penkta – Mes vis dar žiūrime į verslą kaip į kažkokią superstruktūrą, bet iš tikrųjų ji yra elementarus santykis tarp žmonių – žmonių tarpusavio mainai. Ir tik mes susikūrę daugybę verslo žodžių (klientais, verslo misijos, etc.), susikūrėme ir iliuziją kaip čia viskas komplikuota, ir pabėgome nuo žmogaus į formos puoselėjimą. Tai dabar laikas grįžti į santykius, atsigręžti vienas į kitą, kurti dialogą. Per ilgai kalbėjome tik apie save. Stebėkime žmones. Stebėkime be pirminių nuostatų. Stebėkime vaiko akimis. Ir būsime nustebinti.

Šešta – Keičiant, prisitaikant, „paleidžiant“ verslą visada yra jausmų. Ir nors ilgą laiką neįsileidome jausmų į verslo temas, tikiu, kad vis labiau atrasime vietos ir jiems. Kodėl? Nes kūrybiškumas, lyderystė, autentiškumas, santykiai, ir dar ne viena dedamoji tarpsta ten kur yra priėmimas (ir aplinkos, ir savęs). Ir tos ramumos nesusikursime užkalbėjimais. Kuo daugiau pavyzdžių matau aplinkui, tuo labiau suvokiu verslą kaip kelionę, kuri augina mus (ją kuriančius), ir tik tada augina verslus. Visa ši nežinia – yra jausmas. Emocinis išprūsimas dabar tampa itin svarbiu komponentu versle.

 

Tai manau karantinas pilnas ir iššūkių, ir galimybių. Jei iššūkius paprasčiau pajausti/pamatyti, tai galimybes atrakinti padės misija. Stabtelėkite ir pasižiūrėkite į ją. Ten tarpsta naujos galimybės. Vivat