Meno kūriniuose kūrėjai kartais itin įžvalgiai pagauna slinktis, kurių mes dar nematom, gal jaučiam. Kartais lyg naujai įžodina patirtis, suteikia naujus vaizdinius ar dar ir dar primena jau žinomą tiesą. Ir net jei mes kartais jų nematom, nesuprantam ar mūsų visai nepaliečia –  dažniausiai kūrinys neša idėją ar mintį ar jausmą – bet gyvą pasaulį. Net jei neatpažįstu jo kiekviename kūrinyje.

Gyvam pasauliui reikia tikrumo.  Bet vietoj to, kad įsigilintume ir atvertume savo pasaulį, neretai liekame su stora gynybine siena ir žongliruojame tik bendromis visiems žinomomis reikšmėmis. Taip nesukurdami ir nieko labiau išskirtinio. Ir dar kankinamės, jei mūsų kuriami sprendimai neranda atgarsio.

Kiekvienas mes turime idėjų ir turime jų daugybę. Turime ir visą kūrybiškumą – viduje. Viską turime, tik dėl didelio nesaugumo negebame to išgirsti. Gal dėl to ir sakome, kad menininkai “jautrūs”. Bet mūzos šnabžda mums visiems. Tik jos kalba tyliai. Idėjos kuriasi per mus. Jos neateina iš galvojimo. Jos ateina iš sustojimo. Ateina iš klausimo. Jos savyje talpina itin daug jėgos. Jos keičia – ir mus, ir pasaulį. Sėkmingi verslai visada ja pulsiuoja. Ir daugeliu atveju, būtent tai atidaro duris į platųjį pasaulį.

Mūzos yra šalia mūsų visų. Jeigu tik sugebame jas išgirsti.

Ir tų šnabždesių šiandiena reikia labiausiai, nes ten gyvena tikrumas ir autentiškumas, keičiantis mūsų pasaulį. Susisiekime, jei norite jį stiprinti savo ženkluose.

Vivat.