Nors šiai dienai pati reklama sulaukia daug piktų žodžių, reklamos pasaulis yra nepaprastas. Iš jų galiu sužinoti apie pasaulį. Iš jų galiu sužinoti apie gyvenimą vykstantį šalia mūsų. ir kiek daug apie save aš galiu sužinoti iš jų! [apie savo norus, trūkumus, troškimus]. Ji įsigalėjo pasaulyje kur tik pradėjome tyrinėti laisvę, ir šiandiena gražina dar
Pas mus labai daug kovos: Versle – užkariausime rinkas. Politikoje – įveiksime kitaip galvojančius. Santykiuose – užkariausime širdis. Kariaujame kiekvieną dieną. Iki stabteli ir pagalvoji, kodėl ir prieš ką? Kariauji tik tu, savo paties įsivaizduojamas kovas. Tavo Ego čia ir karžigys, ir kariūnas. O tu pats ramiai tyliai šitą spektaklį stebi. Bet kai sustoji, pamatai, kad ginklai tik
Žiūrėjau į soc. problemų mastą Lietuvoje (patyčios šiuo kartu dėmesį pagavo) ir galvojau iš kur mūsyse tiek daug pykčio? Kodėl nemokame mylėti savęs ir vieni kitų. Kai vieną popietę ištiko atsakymas. Na, nebūtinai vienintelis. Bet šiek tiek šėšėlio atidengiantis. Vaikystėje su šeima eidavome į bažnyčią. Bažnyčia buvo svarbi tėvams – kultūriškai, politiškai(?), bendruomeniškai. Gal čia
Čia nuo pradžių gyvenusios mūzos šiandiena vis labiau pamirštamos. Vis garsiau prašome jų pramogų. Daugiau žaidimų! Duonos turime. Muziejai iš lėto bando šitą tendenciją prisijaukinti. Pramoko edukuoti, įsileido naujų formų, bet neatsakė nei sau, nei mums – koks jų vaidmuo šiandiena. „Mes nesame pramogų erdvė“ – tyliai tarpusavyje kalbasi muziejininkai Lietuvoje. „Bet lankytojas nori pramogų“
“Thank you for your service”, sako Uber vairuotojas, išgirdęs /pamatęs kariuomenės uniformą. Kariškiai Amerikoje yra išskirtiniai. Jeigu turi „duty“ kortelę, muziejai tau atidaro duris, parduotuvės daro nuolaidas, o viešbutis netgi vaišina vakariene. Jautiesi ypatingas. Bet ypatingi yra tie patys žmonės, kurie susitarė/pritarė/priėmė, kad šita grupė visuomenei yra svarbi. Ir jie žino kodėl kariškiai jų visuomenei
Kairės-dešinės smegenų pusės teorija, už kurią jos kūrėjai buvo apdovanoti Nobelio premija, šiandiena praranda savo aktualumą. Lokalizacijos teoriją keičia revoliucinė plastiškumo teorija, atskleidžianti, kad žmogaus smegenys geba keistis. Todėl kūrybiškumo mokymuose įsitvirtinęs kairiojo pusrutulio, atstovaujančio intelektui ir dešiniosios pusės, atstovaujančios kūrybiškumui dichotomiją laikas palikti senuose vadovėliuose. Fundamentalios smegenų savybės, kurias imta vadinti neuroplastiškumu, atradimas ir
Netikėtai lietuviškasis “X faktorius” tapo reiškiniu apie kurį noriu kalbėti. Nuomonės, kad laidos formatas nusilenkia karaokės kultūrai, o deklaruojamai autentiškumo paieškai vietos jame nėra – niekas nepakeitė. Tačiau vos vienas epizodas – ir laida netikėtai tapo smagiu atradimu. Per kelias minutes laidos kūrėjai apnuogina jau seniai egzistuojančią meno mokytojų problemą, tampa subtiliai išsakomos kritikos pavyzdžiu ir labai atsargiai
